laimumas

laimùmas sm. (2) 1. → laimus 1: Kokis laimumas ir palaimumas jaučiančiųjų tarnų tenai bus DP555. Linksminkitės iš mano laimumo brš. 2. → laimus 3: Ot laimùmas pamidorų – po dvidešimt ant stiebo! Pc. Šįmet bulbių laimùmas nekoks Sdb. Aiškiai matytis, jog žemė išsigyvenus – javai laimumo neturi rš.